Nuotekų tvarkymo reglamentas: ką privalo žinoti namo savininkas

Dauguma individualių namų ar sodybų savininkų su nuotekų tvarkymo reikalavimais susipažįsta tuomet, kai reikia pasirinkti ir įsirengti nuotekų valymo įrenginį. Vėliau nuotekų tvarkymo reglamentas lieka užmaršty: dažnai prie jo nebegrįžtama, nors teisės aktai keičiasi. Nežinant apie naujus reikalavimus ilgainiui gali atsirasti jų neatitikimų ar būti pažeistos taisyklės, nors savininkas to daryti sąmoningai ir neketino.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką apibrėžia nuotekų tvarkymo reglamentas, supažindinsime su pagrindiniais jo reikalavimais, papasakosime, kokie pakeitimai įsigaliojo 2026 m. balandžio 1 d. ir kas dar laukia nuo 2030 m. Taip pat atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kas pasikeitė nuotekų tvarkymo reglamente nuo 2026 m. balandžio 1 d.?

Nuo 2026 m. balandžio 1 d. įsigalioję nuotekų tvarkymo reglamento pakeitimai atkreipia dėmesį į tai, kaip projektuojamos ir naudojamos nuotekų surinkimo sistemos. Teisės akto „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimu reglamentas papildytas 7.4 papunkčiu, kuriame nurodoma, kur reikėtų kaupti nuotekas.

Ar galima kaupti nuotekas talpykloje, jei to nenumato statinio projektas?

Ne. Nuotekų reglamentas nurodo, kad nuotekų negalima kaupti surinkimo sistemoje, jos dalyse ar kitose talpyklose, jeigu toks kaupimas nebuvo numatytas nuotekų surinkimo sistemos statinio projekte. Tad nuotekų surinkimo vieta privalo būti numatyta dar projektavimo etape ir negali būti organizuojama savavališkai.

Kam taikomas 7.4 punkto draudimas?

Nuotekų tvarkymo reikalavimai aktualūs visiems individualių namų ar sodybų savininkams, norintiems įsirengti ar jau įsirengusiems nuotekų valymo sistemą. Jeigu esama sistema neatitinka naujų reikalavimų, pirmiausia reikėtų įvertinti, kokie sprendiniai buvo numatyti jos projekte, ir, nustačius neatitiktį, sistemą reikėtų pertvarkyti taip, kad nuotekų kaupimas atitiktų galiojančius reikalavimus. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali reikėti keisti nuotekų surinkimo talpą ar atlikti kitus projektinius pakeitimus.

Nuo 2030 m. – kokie nauji reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams?

Nuo 2030 m. buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas bus papildytas reikalavimu, susijusiu su azoto ir fosforo šalinimu. Naujosios nuotekų tvarkymo taisyklės numato, kad išvalytose nuotekose bendrojo azoto koncentracija neturės viršyti 25 mg/l, o bendrojo fosforo – 5 mg/l. Šie reikalavimai bus taikomi iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtiems individualiems nuotekų valymo įrenginiams, valantiems ne daugiau kaip 5 m³ įvairios sudėties ir tipų nuotekų per parą.

Ar mano įrenginys jau valo azotą ir fosforą?

Nors reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams įsigalios nuo 2030 m., jau dabar verta pasitikrinti, ar Jūsų įrenginys pašalina azotą ir fosforą. „Feliksnavis“ įrenginiai, įrengti nuo 2019 m. lapkričio 1 d., azotą ir fosforą išvalo iki nustatytų normų. Jei įrenginį įsirengėte anksčiau, verta pasitikrinti konkretaus modelio išvalymo rodiklius.

Ar reikalavimas taikomas septikams ir nuotekų talpykloms?

Nauji reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams aktualūs individualiems įrenginiams, iš kurių išvalytos nuotekos išleidžiamos į aplinką. Tuo tarpu sandarioms nuotekų kaupimo talpykloms šie nuotekų valymo įrenginių normatyvai netaikomi, nes jose nuotekos kaupiamos ir išvežamos, o ne valomos ir išleidžiamos į aplinką.

Kas yra nuotekų tvarkymo reglamentas ir kam jis taikomas?

Nuotekų tvarkymo reglamentas – vienas pagrindinių dokumentų, nustatančių aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui. Jame apibrėžiama, kaip turi būti organizuojamas buitinių nuotekų tvarkymas, kokių reikalavimų reikia laikytis išleidžiant nuotekas į aplinką ir kokie reikalavimai taikomi individualioms nuotekų tvarkymo sistemoms.

Kuo buitinės nuotekos skiriasi nuo gamybinių?

Buitinės nuotekos susidaro namų ūkyje prausiantis, plaunant indus, skalbiant, gaminant maistą ar naudojantis tualetu, o gamybinės – dėl gamybos ar kitos ūkinės ir komercinės veiklos. Kadangi jų sudėtis ir užterštumas gali skirtis, skiriasi ir nuotekų valymo reikalavimai.

Kokie dar teisės aktai reglamentuoja nuotekų tvarkymą?

Nuotekų tvarkymą reglamentuoja ne vienas teisės aktas. Priklausomai nuo situacijos, svarbūs Vandens įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Nuotekų tvarkymo reglamentas ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. Jie nustato skirtingus reikalavimus vandens išteklių apsaugai, nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui.

Kokius reikalavimus įrenginiui nustato nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas?

Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas nustato reikalavimus, taikomus nuotekų valymo įrenginių projektavimui, įrengimui, statybai, paleidimui ir kontrolei. Jame taip pat apibrėžiamos sąlygos, kurių reikia laikytis, kad įrenginys būtų tinkamai eksploatuojamas ir atitiktų nustatytus reikalavimus.

Kas yra nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas?

Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas – tai teisės aktas, nustatantis pagrindinius reikalavimus nuotekų valymo įrenginiams ir jų taikymui. Jame apibrėžiama, kaip turi būti įrengiamos ir eksploatuojamos skirtingos nuotekų tvarkymo sistemos, kokių reikalavimų turi būti laikomasi ir kokiais atvejais jie taikomi.

Kokių dokumentų reikalauti iš įrenginio tiekėjo?

Prieš įsigyjant nuotekų valymo įrenginį, tiekėjo verta paprašyti jo techninio liudijimo arba atitikties sertifikato, o CE ženklu ženklinamiems įrenginiams – ir atitikties deklaracijos. Taip pat turi būti pateiktos montavimo, paleidimo ir derinimo bei eksploatavimo taisyklės.

Kokios ribinės vertės taikomos iš valymo įrenginio išleidžiamoms nuotekoms?

Nuotekų tvarkymo reglamento pakeitimai numato, kad individualiems biologiniams nuotekų valymo įrenginiams, kurių našumas neviršija 5 m³ per parą, išleidžiamose nuotekose BDS₅ koncentracija turi neviršyti 35 mg O₂/l, skendinčiųjų medžiagų – 50 mg/l. Nuo 2030 reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams pasipildo griežtesne bendrojo azoto – 25 mg/l ir bendrojo fosforo – 5 mg/l koncentracija. Šis nuotekų tvarkymo įstatymas bus taikomas iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtiems įrenginiams.

Kaip patikrinti, ar įrenginys atitinka ribines vertes?

Norint patikrinti, ar įrenginys atitinka ribines vertes, reikia atlikti išleidžiamų nuotekų laboratorinius tyrimus ir gautus rezultatus palyginti su Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytomis ribinėmis vertėmis, taikomomis konkrečiai nuotekų tvarkymo sistemai.

Kaip „Feliksnavis“ įrenginių rodikliai atrodo šalia ribinių verčių?

Pateikiame Jums „Feliksnavis“ naujos kartos įrenginio ir taikomų ribinių verčių palyginimo lentelę.

Rodiklis	Ribinė vertė	„Feliksnavis“ naujos kartos įrenginys
BDS₅	≤ 35 mg/l	6 mg/l
Skendinčiosios medžiagos (SM)	≤ 50 mg/l	13 mg/l
Bendrasis azotas (N)	≤ 25 mg/l	< 25 mg/l
Bendrasis fosforas (P)	≤ 5 mg/l	< 5 mg/l

Kaip matyti, visi lentelėje pateikti „Feliksnavis“ įrenginio rodikliai neviršija nustatytų ribinių verčių.

Kokias pareigas reglamentas uždeda įrenginio savininkui?

Nuotekų tvarkymo reglamentas nurodo, kad valymo įrenginio savininkas atsako už tinkamą jo eksploataciją ir priežiūrą. Tai reiškia, kad įrenginys turi būti naudojamas pagal nustatytas eksploatavimo taisykles, o išleidžiamos nuotekos turi atitikti joms taikomus reikalavimus.

Ar reikia registruoti nuotekų valymo įrenginį NTIS sistemoje?

Reikalavimai valymo įrenginiams numato, kad nuotekų valymo įrenginys turi būti registruotas NTIS. Registraciją gali atlikti pats įrenginio savininkas arba jo techninę priežiūrą atliekanti įmonė.

Kokius dokumentus privalo turėti savininkas?

Nuotekų reglamentas numato, kad savininkas, pats eksploatuojantis nuotekų valymo įrenginį, turi turėti tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie eksploatavimui reikalingas žinias ir įrenginio eksploatacijos tvarkos aprašą. Taip pat turi būti saugoma su įrenginiu susijusi statybos ir eksploatavimo dokumentacija, įskaitant projektą ir kitus konkrečiu atveju privalomus dokumentus.

Ar nuotekų valymo įrenginiui reikia leidimo ar derinimo?

Nuotekų valymo įrenginiui statybą leidžiantis dokumentas reikalingas, kai jo našumas yra didesnis nei 5 m³ per parą arba kai iki 5 m³ per parą našumo įrenginys statomas teritorijoje, kurioje leidimas yra privalomas, pavyzdžiui, mieste, saugomoje ar kultūros paveldo teritorijoje. Jei iki 5 m³ per parą našumo įrenginys statomas vienbučio, dvibučio ar sodo namo sklype ir teritorijai netaikomos papildomos sąlygos, statybą leidžiančio dokumento nereikia.

Ar fiziniam asmeniui reikia taršos leidimo?

Nuotekų tvarkymo reikalavimai privatiems namams nurodo, kad fiziniam asmeniui taršos leidimas reikalingas, kai į gamtinę aplinką išleidžiama 5 m³ arba daugiau buitinių nuotekų per parą. Jei išleidžiamų nuotekų kiekis yra mažesnis nei 5 m³ per parą, taršos leidimas nereikalingas.

Kada reikalingas statinio projektas?

Statinio projektas reikalingas tada, kai nuotekų valymo įrenginio našumas yra didesnis nei 5 m³ per parą arba kai iki 5 m³ per parą našumo įrenginys statomas teritorijoje, kurioje projektas privalomas – mieste, saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijoje arba kitose teisės aktuose nurodytose teritorijose.

Kas tikrina nuotekų tvarkymą ir kokia atsakomybė už pažeidimus?

Nuotekų tvarkymą prižiūri Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) – jo pareigūnai gali tikrinti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys eksploatuoja nuotekų tvarkymo įrenginius ir ar laikosi aplinkosaugos reikalavimų. Patikrinimas gali būti atliekamas planine tvarka, gavus informaciją apie galimą pažeidimą ar nustačius aplinkos taršos požymių. Dažniausi pažeidimai – netinkama įrenginio priežiūra, privalomų dokumentų ar sutarčių neturėjimas, nuotekų išleidimas be reikiamo leidimo arba viršijant nustatytas teršalų normas. Už tokius pažeidimus fiziniams asmenims gali būti skiriamos piniginės baudos, o nustačius aplinkai padarytą žalą gali būti pareikalauta ją atlyginti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie nuotekų tvarkymo reglamentą

Ar nuotekų tvarkymo reglamentas taikomas privatiems namams?

Taip. Nuotekų tvarkymo reglamentas taikomas ir privatiems namams – jis nustato reikalavimus individualių namų ir sodybų nuotekų surinkimui, valymui bei išleidimui į aplinką.

Kas keičiasi nuotekų tvarkyme 2026 metais?

Nuo 2026 m. balandžio 1 d. nuotekų valymo įrenginiams taikomi reikalavimai nustato, kad nuotekų kaupimo vieta turi būti numatyta nuotekų surinkimo sistemos projekte. Savavališkai įrengti nuotekų kaupimo talpyklos ar kitaip organizuoti jų kaupimą, jei tai nebuvo numatyta projekte, nebegalima.

Kokie reikalavimai keliami buitinių nuotekų tvarkymui?

Buitinės nuotekos turi būti tinkamai surenkamos, išvalomos ir išleidžiamos į aplinką, nepadarant žalos aplinkai ir neviršijant nustatytų teršalų ribinių verčių. Taip pat privaloma tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų valymo įrenginį, laikytis nuotekų išleidimo reikalavimų ir turėti reikiamus eksploatavimo dokumentus.

Ar reikia kasmet tirti išleidžiamas nuotekas?

Taip, individualių biologinio ir septiko tipo nuotekų valymo įrenginių savininkai privalo ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus atlikti išleidžiamų nuotekų laboratorinį tyrimą. Mėginį paima ir tyrimą atlieka teisę tai daryti turinti laboratorija, o tyrimo rezultatus ji pati pateikia NTIS; savininkui juos reikia saugoti ne trumpiau kaip 3 metus.

Reglamentas, kurio nereikia bijoti

Nuotekų tvarkymo reglamentas – tai aiškios taisyklės, padedančios tinkamai tvarkyti nuotekas, apsaugoti aplinką ir savo turtą. Svarbiausia jomis vadovautis, tinkamai prižiūrėti įrenginį ir sekti reikalavimų pokyčius. Tuomet nuotekų tvarkymas tampa ne papildomu rūpesčiu, o įprasta atsakingo namo šeimininko pareiga.