Nuotekų tipai ir sudėtis

Bendra informacija apie nuotekų tipus ir sudėtį

Nuotekų tipai
Gyvenvietėse bei pramoniniuose objektuose susidaro užteršti vandenys, arba kitaip nuotekos, kurios yra susijusios tiek su kasdiene žmogaus veikla, tiek su gamtiniais reiškiniais.

Nuotekos būna:

• Paviršinės (lietaus) nuotekos susidaro lietui lyjant ar sniegui tirpstant ant nelaidžių ar mažai laidžių dangų: stogų, šaligatvių, gatvių, aikščių. Paviršinių nuotekų šalinimo sistema turi greitai ir saugiai pašalinti lietaus ir sniego tirpumo nuotekas iš gyvenvietės teritorijos, kad nebūtų užtvindytos gatvės, namų rūsiai, gamybinės bei komercinės patalpos. Mažiausiai užterštos yra paviršinės nuotekos nuo pastatų stogų. Jas galima išleisti į aplinką be valymo. Nuotekos nuo gatvių, šaligatvių, aikščių būna užterštos mineralinėmis medžiagomis bei naftos produktais. Šie teršalai nuo teritorijų nuplaunami liūčių pradžioje, o vėliau nėra būtina valyti visas nuotekas.

• Pramoninės nuotekos susidaro gamybos procese ir būna užterštos įvairiomis priemaišomis. Pagal užterštumo pobūdį ir koncentraciją jos būna labai įvairios, priklauso nuo gamybos technologinių procesų, vartojamos žaliavos rūšies ir pan. Pramoninės nuotekos skirstomos į užterštas ir neužterštas. Užterštos pramoninės nuotekos savo sudėtyje gali turėti užterštumus mineralinės arba organinės kilmės. Neužterštos nuotekos turi mažai priemaišų, dažniausiai tai naudoti vandenys įvairiems agregatams bei įrenginimas aušinti. Tokios nuotekos gali būti išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus nuotakyną arba vartojamos pakartotinai, jeigu tai leidžia gamybos technologijos sąlygos.

Tokių nuotekų valymui rinkitės biocheminių buitinių nuotekų valymo įrenginius. 

• Buitinės nuotekos. Prie buitinių nuotekų priskiriami:
  - vandenys, atkeliaujantys iš kriauklių, praustuvų, vonių, dušų, trapų, pirčių ir pan., užteršti įvairiomis ūkinėmis atliekomis, plovimo priemonėmis (ūkinės nuotekos);
  - vandenys, atkeliaujantys iš sanitarinių mazgų, t.y. tualetų, užteršti fiziologinėmis atliekomis (fekalinės nuotekos).

Buitinių nuotekų valymui galite rinktis iš biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių ir naujos kartos biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių. 

Nuotekų sudėtis
Buitinėse nuotekose esti daug stambių neištirpusių nešmenų: maisto likučiai, daržovės, smėlis, fekalijos, mineralinės ir organinės kilmės teršalai tirpioje, koloidinėje ar netirpioje būsenoje, taip pat įvairios bakterijos, o jų tarpe ir patogeninės, kurios yra itin pavojingos iš sanitarinės pusės. Buitinių nuotekų užterštumas priklauso nuo jų praskiedimo vandentiekio vandeniu. Kuo daugiau vienas kanalizacijos vartotojas išnaudoja vandens, tuo mažesnė bus nuotekų užterštumų koncentracija.

Pagal savo kilmę užterštumai gali būti organiniai, mineraliniai ir bakteriniai-biologiniai:

• Savo ruožtu organinės kilmės teršalai dalijami į:
  - augalinės kilmės teršalai – augalų, daržovių, žolių likučiai, popierius, augaliniai aliejai ir kt. Pagrindinis cheminis elementas, įeinantis į šių teršalų sudėtį, yra anglis (C);
  - gyvulinės kilmės teršalai – tai fiziologinės žmonių ir gyvulių išskyros, gyvulių audinių likučiai, organiniai rūgščių tirpalai, riebalinės atliekos ir kt..Pagrindinis cheminis elementas, įeinantis į šių teršalų sudėtį, yra azotas (N).
  Organiniai teršalai geba skaidytis iki galutinio produkto, pavirsdami mineralinėmis druskomis. Organinės medžiagos – palanki maistinė terpė įvairioms bakterijoms, tuo tarpu ir patogeninėms, kurios gali sukelti infekcinius susirgimus, todėl negalima leisti, kad organinės kilmės atliekos kauptųsi grunto paviršiuje ar gelmėse, vandens telkiniuose. Būtina laiku šalinti šias atliekas iš gyvenviečių teritorijų ar pramoninių objektų ir tinkamai jas utilizuoti.

• Mineraliniai teršalai yra smėlis, molis, rūdos dalelės, šlakai, ištirpusios vandenyje druskos, rūgščių tirpalai, geležis, kalcis ir kitos neorganinės medžiagos.

• Bakteriniai-biologiniai teršalai – tai gyvi mikroorganizmai – pelėsiniai grybeliai, mielės, įvairios bakterijos. Dalis tokių bakterijų yra patogeninės, kurios gali sukelti įvairius infekcinius žarnyno susirgimus: vidurių šiltinę, dizenteriją, paratifą ir pan. Šie teršalai būdingi buitinėms ir gamybinėms nuotekoms, susidarančioms perdirbant augalinės ir gyvulinės kilmės žaliavą: odas, vilną, mėsą, daržoves.

Buitinės nuotekos nėra labai užterštos. Jose apytikriai 58 % taršos sudaro organinės ir 42 % mineralinės medžiagos. Pramoninėse nuotekose šių teršalų santykis gali būti kitoks ir skirtis nuo apdirbamos žaliavos ir gamybos proceso technologijos. Vieno gyventojo per dieną sukuriama tarša vidutiniškai sudaro 60 g organinių medžiagų (pagal BDS₅), 70 g skendinčių medžiagų, 12 g azoto ir 2,7 g fosforo. Buitinių nuotekų užterštumas organinėmis medžiagomis pagal BDS₅ paprastai siekia 200-450 mgO₂/l, skendinčiomis medžiagomis – 250-500 mg/l, azoto junginiais – 30-80 mg/l, fosforo junginiais – 5-15 mg/l.