Nuotekų tipai ir sudėtis

Nuotekų valymas yra vienas iš esminių infrastruktūros aspektų, užtikrinančių saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Tinkamai tvarkant nuotekas, galima ne tik išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bet ir užtikrinti, kad gyvenvietės būtų apsaugotos nuo užtvindymo ir taršos. Šiame tinklaraščio įraše apžvelgsime nuotekų tipus, jų sudėtį ir valymo sprendimus, kurie, tikime, padės geriau suprasti šią svarbią sritį.

Kas yra nuotekos?

Gyvenvietėse bei pramoniniuose objektuose susidaro užteršti vandenys, arba kitaip nuotekos, kurios yra susijusios tiek su kasdiene žmogaus veikla, tiek su gamtiniais reiškiniais. Šie vandenys gali būti užteršti įvairiomis cheminėmis, biologinėmis ar fizikinėmis medžiagomis, priklausomai nuo jų kilmės. Nuotekų tvarkymas yra būtinas siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, todėl svarbu tinkamai jas surinkti, išvalyti ir utilizuoti.

Nuotekų tipai

Toliau pateikiame bendrą informaciją apie nuotekų tipus ir sudėtį.

Paviršinės (lietaus) nuotekos

Paviršinės (lietaus) nuotekos, arba kitaip atmosferinės nuotekos, susidaro lietui lyjant ar sniegui arba ledui tirpstant ant nelaidžių ar mažai laidžių dangų: stogų, šaligatvių, gatvių, aikščių. Paviršinių nuotekų šalinimo sistema turi greitai ir saugiai pašalinti lietaus ir sniego tirpumo nuotekas iš gyvenvietės teritorijos, kad nebūtų užtvindytos gatvės, namų rūsiai, gamybinės bei komercinės patalpos. Mažiausiai užterštos yra paviršinės nuotekos nuo pastatų stogų. Jas galima išleisti į aplinką be valymo. Vandens nuotekos nuo gatvių, šaligatvių, aikščių būna užterštos mineralinėmis medžiagomis bei naftos produktais. Šie teršalai nuo teritorijų nuplaunami liūčių pradžioje, o vėliau nėra būtina valyti visas nuotekas.

Pramoninės nuotekos

Pramoninės nuotekos, arba kitaip gamybinės nuotekos, susidaro gamybos procese ir būna užterštos įvairiomis priemaišomis. Pagal užterštumo pobūdį ir koncentraciją jos būna labai įvairios, priklausomai nuo gamybos technologinių procesų, vartojamos žaliavos rūšies ir pan. Pramoninės nuotekos skirstomos į užterštas ir neužterštas. Užterštos pramoninės nuotekos savo sudėtyje gali turėti mineralinės arba organinės kilmės užterštumus. Neužterštos nuotekos turi mažai priemaišų, dažniausiai tai įvairiems agregatams bei įrenginimas aušinti naudoti vandenys. Tokios nuotekos gali būti išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus nuotakyną arba vartojamos pakartotinai, jeigu tai leidžia gamybos technologijos sąlygos.

Tokių nuotekų valymui rinkitės biocheminių buitinių nuotekų valymo įrenginius.

Buitinės nuotekos

Buitinėms nuotekoms priskiriami:

• vandenys, atkeliaujantys iš kriauklių, praustuvų, vonių, dušų, trapų, pirčių ir pan., užteršti įvairiomis ūkinėmis atliekomis, plovimo priemonėmis (ūkinės nuotekos);
• vandenys, atkeliaujantys iš sanitarinių mazgų, t. y. tualetų, užteršti fiziologinėmis atliekomis (fekalinės nuotekos).

Buitinių nuotekų valymui galite rinktis iš naujos kartos automatizuotų biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių ir naujos kartos neautomatizuotų biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių.

Nuotekų sudėtis

Buitinėse nuotekose yra daug stambių neištirpusių nešmenų, tokių kaip: maisto likučiai, daržovės, smėlis, fekalijos, mineralinės ir organinės kilmės teršalai tirpioje, koloidinėje ar netirpioje būsenoje, taip pat įvairios bakterijos, o tarp jų ir patogeninės, kurios yra itin pavojingos iš sanitarinės pusės. Buitinių nuotekų užterštumas priklauso nuo jų praskiedimo vandentiekio vandeniu. Kuo daugiau vienas kanalizacijos vartotojas išnaudoja vandens, tuo mažesnė bus nuotekų užterštumų koncentracija.

Pagal savo kilmę užterštumai gali būti organiniai, mineraliniai ir bakteriniai-biologiniai. Plačiau apie juos pasakojame toliau tekste.

Organiniai teršalai

Organinės kilmės teršalai skirstomi į:

• augalinės kilmės teršalus – tai augalų, daržovių, žolių likučiai, popierius, augaliniai aliejai ir kt. Pagrindinis cheminis elementas, įeinantis į šių teršalų sudėtį, yra anglis (C);
• gyvulinės kilmės teršalus – tai fiziologinės žmonių ir gyvulių išskyros, gyvulių audinių likučiai, organiniai rūgščių tirpalai, riebalinės atliekos ir kt. Pagrindinis cheminis elementas, įeinantis į šių teršalų sudėtį, yra azotas (N).

Organiniai teršalai geba skaidytis iki galutinio produkto, pavirsdami mineralinėmis druskomis. Organinės medžiagos – palanki maistinė terpė įvairioms bakterijoms, taip pat ir patogeninėms, kurios gali sukelti infekcinius susirgimus, todėl negalima leisti, kad organinės kilmės atliekos kauptųsi grunto paviršiuje ar gelmėse, vandens telkiniuose. Būtina laiku šalinti šias atliekas iš gyvenviečių teritorijų ar pramoninių objektų ir tinkamai jas utilizuoti.

Mineraliniai teršalai

Mineraliniai teršalai yra smėlis, molis, rūdos dalelės, šlakai, ištirpusios vandenyje druskos, rūgščių tirpalai, geležis, kalcis ir kitos neorganinės medžiagos.

Bakteriniai-biologiniai teršalai

Bakteriniai-biologiniai teršalai – tai gyvi mikroorganizmai – pelėsiniai grybeliai, mielės, įvairios bakterijos. Dalis tokių bakterijų yra patogeninės, kurios gali sukelti įvairius infekcinius žarnyno susirgimus: vidurių šiltinę, dizenteriją, paratifą ir pan. Šie teršalai būdingi buitinėms ir gamybinėms nuotekoms, susidarančioms perdirbant augalinės ir gyvulinės kilmės žaliavą: odas, vilną, mėsą, daržoves.

Buitinės nuotekos nėra labai užterštos. Jose apytikriai 58 % taršos sudaro organinės ir 42 % mineralinės medžiagos. Pramoninėse nuotekose šių teršalų santykis gali būti kitoks ir skirtis nuo apdirbamos žaliavos ir gamybos proceso technologijos. Vieno gyventojo per dieną sukuriama tarša vidutiniškai sudaro 60 g organinių medžiagų (pagal BDS5), 70 g skendinčių medžiagų, 12 g azoto ir 2,7 g fosforo. Buitinių nuotekų užterštumas organinėmis medžiagomis pagal BDS5 paprastai siekia 200-450 mgO2/l, skendinčiomis medžiagomis – 250–500 mg/l, azoto junginiais – 30–80 mg/l, fosforo junginiais – 5–15 mg/l.

Teisiniai reikalavimai ir valymo įrenginių kompensavimas

Lietuvoje nuotekų valymą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, tokie kaip Aplinkos apsaugos įstatymas, Vandens įstatymas bei Nuotekų tvarkymo reglamentas. Šie teisės aktai nustato griežtus reikalavimus nuotekų tvarkymo įrenginiams, įskaitant jų projektavimą, montavimą, eksploatavimą ir priežiūrą. Nuotekų valymo įrenginiai privalo atitikti nustatytus aplinkosauginius standartus, užtikrinančius, kad išvalytos vandens nuotekos nepakenktų aplinkai ir žmonių sveikatai.

Siekdama spręsti prastą individualių nuotekų tvarkymo padėtį kaimo vietovėse, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija jau nebe pirmus metus savivaldybėms skiria paramą individualiems valymo įrenginiams. Plačiau apie ją pasakojame tinklaraščio įraše.

Ieškote patikimo įrenginio nuotekoms valyti? Kreipkitės – esame pasiruošę padėti. Šioje srityje turime daugiau nei 20 metų patirtį, tad galime pasiūlyti individualius poreikius geriausiai atitinkantį sprendimą.