Buitinės nuotekos: kuo jos išskirtinės?

Nuotekos gali susidaryti įvairios paskirties objektuose: namuose, biuruose, viešbučiuose, gamyklose ir taip toliau. Paprastai jos surenkamos iš klozetų, kriauklių, dušų, skalbimo mašinų, taip pat įvairių pramoninių procesų. Nuotekos, susidarančios dėl žmogaus veiklos namų ūkiuose, vadinamos buitinėmis. Būtent apie jas dabar plačiau ir pakalbėsime.

Buitinių nuotekų sudėtis

Buitinės nuotekos paprastai susideda iš:

• Geltono vandens – žmonių šlapimas.
• Rudo vandens – žmonių išmatos su nuleistu vandeniu (jame gali būti ir tualetinio popieriaus).
• Juodo vandens – žmonių išmatos (rudas vanduo) susimaišiusios su šlapimu (geltonas vanduo), arba bendrai nuotekos iš klozetų. Jei yra netinkamai išvalytos, jos gali kelti pavojų žmonių sveikatai.
• Pilko vandens – vanduo, naudojamas virtuvėje, vonioje, skalbykloje ir pan., arba bet koks vanduo, kuris buvo naudotas namuose, išskyrus vandenį iš klozetų.

Buitinių nuotekų koncentracija ir sudėtis kinta kas valandą, kasdien ir sezoniškai. Vidutinė jų koncentracija priklauso nuo vienam gyventojui tenkančio vandens suvartojimo, kasdienių įpročių, mitybos, gyvenimo lygio ir būdo. Visgi pagrindinis veiksnys, lemiantis buitinių nuotekų skirtumus, yra namų ūkyje suvartojamas vandens kiekis. Pasauliniu mastu išsivysčiusių šalių gyventojai sunaudoja daugiau vandens nei besivystančių.

Jei norite sužinoti daugiau ne tik apie buitines, bet ir kitų tipų nuotekas, spauskite čia.

Pagrindiniai buitinių nuotekų komponentai yra:

• Mikroorganizmai: patogeninės bakterijos, virusai ir kirmėlių kiaušinėliai.
• Biologiškai skaidžios organinės medžiagos: medžiagos, kurias mikroorganizmai gali suskaidyti į anglies dioksidą, vandenį, metaną arba paprastas organines molekules (išeikvoja deguonį upėse ir ežeruose).
• Kitos organinės medžiagos: plovikliai, pesticidai, riebalai, aliejus, dažikliai, tirpikliai, fenoliai, cianidas.
• Maistinės medžiagos: azotas, fosforas, amonis.
• Metalai: gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas, varis, nikelis.
• Kitos neorganinės medžiagos: rūgštys, bazės.
• Šiluminiai efektai: karštas vanduo.
• Kvapas (ir skonis): vandenilio sulfidas.
• Radioaktyvumas.

Buitinėse nuotekose gali būti daug aplinkai ir žmogui pavojingų komponentų. Todėl labai svarbu juos tinkamai pašalinti. Vienas efektyviausių ir patikimiausių būdų tai padaryti šiuo metu yra naujos kartos biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Daugiau apie juos galite sužinoti spustelėję ant nuorodos.

Buitinių nuotekų savybės

Plačiau aptarsime pagrindines buitinių nuotekų savybes.

Fizinės

Fiziškai buitinėms nuotekoms dažniausiai būdinga pilka spalva, pelėsiais atsiduodantis kvapas, kietųjų dalelių kiekis jose siekia apie 0,1 proc. Kietąją medžiagą sudaro išmatų, maisto likučių, tualetinio popieriaus, riebalų, muilo, druskų, metalų, ploviklių, smėlio ir žvyro mišinys.

Kietosios medžiagos gali būti suspenduotos (apie 30 proc.) ir ištirpusios (apie 70 proc.). Pastarosios gali būti nusodinamos cheminių ir biologinių procesų metu. Išleistos į aplinką kietosios skendinčios medžiagos gali sukelti dumblo nuosėdų susidarymą ir anaerobines sąlygas.

Cheminės

Chemiškai buitinės nuotekos susideda iš organinių (apie 70 proc.) ir neorganinių (apie 30 proc.) junginių bei dujų. Organinius junginius daugiausiai sudaro angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Neorganinius junginius gali sudaryti sunkieji metalai, azotas, fosforas, vandenilio jonai, siera, chloridai, šarmai, toksiški junginiai ir kt.

Kadangi nuotekose yra daugiau ištirpusių kietųjų dalelių nei suspenduotų, apie 85–90 proc. visų neorganinių ir apie 55–60 proc. organinių junginių yra ištirpę. Nuotekose ištirpusios dujos dažniausiai yra sieros vandenilis, metanas, amoniakas, deguonis, anglies dioksidas ir azotas. Pirmosios trys iš jų susidaro dėl organinių medžiagų irimo.

Biologinės

Biologiniu požiūriu buitinėse nuotekose yra įvairių mikroorganizmų. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia bakterijos, grybai, pirmuonys ir dumbliai, kuriuos būtina tinkamai pašalinti. Be to, buitinėse nuotekose gali būti įvairių patogeninių organizmų, kurie paprastai atsiranda iš tam tikra liga užsikrėtusių ar ją nešiojančių žmonių.

Nors iš pirmo žvilgsnio namuose susidarančios nuotekos gali atrodyti nepavojingos, jei tvarkomos netinkamai, jos gali sukelti žalą tiek aplinkai, tiek žmogui. Siekiant to išvengti, būtina pasirūpinti tinkamu buitinių nuotekų valymu. Ieškote sau palankiausio sprendimo? Tuomet susisiekite su UAB „Feliksnavis“ komanda. Mielai pakonsultuosime, atsakysime į rūpimus klausimus ir padėsime išsirinkti.